Užkrūčio liauka yra limfoidinė liauka, susidedanti iš dviejų vienodo dydžio skilčių, esančių už krūtinkaulio (krūtinkaulio), bet priešais širdį. Savo vardą jis kildina iš panašumo, kurį jis turi čiobrelio augalo (lot. Thymus) pumpurui. Brendimo metu užkrūčio liauka pasiekia aukščiausią naudos lygį, tampa didžiausia. Po šio amžiaus užkrūčio liaukos dydis mažėja, nes limfoidinis audinys išnyksta, o riebalai ir pluoštiniai audiniai atsiranda. T ląstelės pavadinimą gavo iš užkrūčio liaukos, nes būtent jos yra gaminamos žmogaus kūne. Limfoidinės kamieninės ląstelės kraujyje patenka į užkrūčio liaukos išorinę žievę arba sluoksnį. Padauginę išorinėje žievėje, jie pereina į vidinę žievę, kur sukuria T ląstelių paviršiaus žymenis. T ląstelių brendimą lemia timopoetinas, timozinas ir kiti užkrūčio liaukoje sukurti hormonai. Užkrūčio liaukos (medulos) centre T-ląstelės užbaigia savo brendimo procesą ir po to išleidžiamos į kraują.
